verpstukas

verpstùkas sm. (2) P.Skar, Žsl, Pb, Mlt 1. LEXXXIII440,449, NdŽ, DŽ², Lel žr. verpstė 1: Verpstùkas, seniausias verpimo įrankis, vartotas nuo neolito pabaigos iki ratelio atsiradimo LTEXII178. Siūlai sukami ant verpstuko, t. y. ilgos lazdelės su gale užmautu smagračiu rš. Antrojo tipo verpstukai buvo ištekinti iš vieno medžio gabalo be smagračio, kurio vietoj būdavo sustorėjimas – užbarzdė rš. Verpiant verpstuku buvo dar vartojama medinė verpstė kuodeliui pritvirtinti MLTEIII719. [K. Donelaičio] laikais Rytų Prūsijoje primityvusis verpimo būdas verpstuku su verpste jau buvo išnykęs LKVII89. Ir pamačiau tėvelį ateinant. Mesiu mesiu verpstuką po suolu Vr(Ktv). ║ senovinio verpimo įrankio detalė – smagratis: Lietuvoje smagračių (archeologų dažnai vadinamų tiesiog verpstukais) rasta iš III tūkstantmečio pabaigos–II tūkstantmečio pr. m. e., virvelinės keramikos laikotarpio LTEXII178. Lietuvos rytuose buvo paplitę moliniai, vakaruose – akmeniniai verpstukai. Pajūryje rasta mažyčių žalvarinių ir gintarinių verpstukų rš. Verpstukai būdavo užmaunami ant medinio verpstės koto galo tam, kad ji geriau suktų siūlą rš. 2. Iš, Upn, LKKXVII123(Krm, Ig, Lbv, Ldvn, Gg, Žsl, Ppr, Msn, Sem, Onš, Kzt) žr. verpstė 3. ║ Pb, Žsl šio įtaiso detalė (lentelė, reketukas, šakutė) kuodeliui pritvirtinti, prieverpstė: Verpstùkas – tai ta [ratelio] dalis, kur kuodelis pritaisytas Mlt. Verpstùkas kuodelį laiko Kkl. An verpstùko pakabina vilnas Lbv. Tai graži eglaitė, šakos išsiskėtę kap kepurė, bus gražus verpstùkas Krsn. ║ LKKXVII123(Rmš, Kdn, Lzd, Rdm, Vs, Bd, Šlvn, Kpč, Krok, Smn, Trak, Rdš, Ukm, Ssk, Ldk, Šš, Žl, Vp, Tj, Šr) šio įtaiso horizontalusis ir vertikalusis stiebeliai prieverpstei pritvirtinti; vienas iš šių stiebelių: Nulūžo verpstùkas Dkš. 3. ppr. pl. verpiamojo ratelio vienas iš porinių stulpelių, prie kurių pritvirtinama ritė: Verpstùkai LKAI127(Kdn, Jon, Bb, Vdn). 4. LKAI141(Gdr) žr. verpstė 6.